Neorganiniu mineraliniu pluoštu vadinamas stikliškos būsenos dirbtinis plaušas. Šio plaušo gamyba pagrįsta silikatinio lydalo geba išsitempti plonais plaušeliais. Jie būna cilindrinės formos, lygaus paviršiaus, stiprūs ir nedegūs. Plaušinės izoliacinės medžiagos turi savitą struktūrą, nes jų karkasą sudaro mineraliniu ar organiniu rišikliu sutvirtinti ir supinti įvairių ilgių ir orientacijų plaišeliai.

  • Mineralinė vata
  • Celiuliozinė vata
  • Medienos plaušo plokštės
  • Kanapių plaušo plokštės

Neorganiniai gaminiai iš plaušo skirstomi pagal jiems gaminti naudojamas žaliavas. Išskiriamos pagrindinės grupės:

-Mineralinė vata

-Ugniai atsparūs keraminiai pluoštai (oksidiniai ir koalinitiniai)

Mineraline vata

Akmens, stiklo, slako vata.

Pagal fizikinius, mechaninius ir techninius požymius mineralinės vatos gaminiai dar gali buti skirstomi:

1) pagal formą ir išvaizdą į:

– vienetinius (plokštės, blokai, kevalai, segmentai);

– ritininius (ritiniai, dembliai);

– užpilamus (gaminiai, kurie įgyja užpilamos erdvės formą).

2) pagal medžiagos tankį į:

– labai lengvus (tankis < 50 kg/m3);

– lengvuosius (tankis nuo 50 kg/m3 iki 200 kg/m3);

– sunkiuosius (tankis nuo 200 kg/m3 iki 400 kg/m3).

3) pagal spūdumą (medžiagą veikiant 2 kPa apkrova) į:

– minkštus (susispaudžia daugiau kaip 30 %);

– pusiau standžius (susispaudžia nuo 6 iki 30 %);

– standžius (susispaudžia ne daugiau kaip 6 %).

4) pagal naudojimą konstrukcijoms į:

– bendrosios paskirties:

  • nelaikančius apkrovų (lengvose karkasinio tipo)
  • laikančius apkrovas (užliejamų betoninių grindų)

konstrukcijose

– išorės sienų;

– plokščiųjų stogų

5) Pagal degumąį klases:

– A1 – nesukelia gaisro;

– A2 – ugnis neplinta;

– B – ugnis neplinta;

– C – ugnis plinta vėliau kaip po 10 minučių

Mineralinės vatos kaip šiltinimo medžiagos kokybė priklauso nuo sudarančių įkrovą žaliavų cheminės sudėties ir technologinių veiksnių. Pagrindiniai žaliavos komponentai yra silicio, aliuminio, magnio ir kalcio oksidai (SiO2, Al2O3, MgO, CaO). Nepageidautini komponentai yra mangano, sieros ir geležies junginiai. Žaliavose jų turi būti kuo mažiau. Žaliavos: metalurginiai šlakai, uolienos, stiklo atliekos ir kitos silikatinės medžiagos.

Akmens vata •  Tankis nuo 30-100 kg/m3. •  Akmens vata lydosi 650, 1000 ºC temperatūrose. •  Šilumos laidumo koeficientas 0,03-0,08 W/(m·K). •  Garso izoliacinė geba nuo 3 iki 10dB. Žaliavos tipas parenkamas priklausomai nuo atsparumo temperatūrai (bazalto vata iki1000ºC, akmens vata 650ºC, stiklo 550ºC), plaušelių storio, deformatyviškumo.

Stiklo vata:  Plaušai stiklo vatoje orientuoti horizontaliai. Dėl to jos struktūra yra anizotropiška, t. . nevienoda visomis kryptimis. Tai nulemia jos elastingumą ir sugebėjimą priimti nedideles apkrovas. Nuėmus apkrovas, stiklo vata nepraranda izoliacinių savybių ir atgauna savo ankstesnę formą. Suspausti ritiniai užima 3-5 kartus mažesnį tūrį. Ši savybė leidžia pervežti daugiau ritinių vienu metu, o taip pat ir sandėliuose užima mažiau vietos. Be to, stiklo vata ypač gerai užpildo netaisyklingos formos ertmes, o tai itin svarbu šiltinant keturšlaičius ar kitokius sudėtingus stogus bei atitvaras.

Stiklo vatos savybės •  Tankis 12-15 kg/m3 •  Šilumos laidumo koef. 0,04-0,05 W/(m·K) •  Garso izoliacija iki 65dB •  Stiklo vata gali padėti susilpninti tiek oru sklindančius, tiek smūginius garsus •  Stipris gniuždant – 10kPa •  Nedegi, priskiriama A1 klasei Gali būti eksploatuojama iki 230-250°C•  Stiklo pluoštų vidutinis skersmuo 10-30 µm

Šaltinis: fasadų šiltinimas

7 609 thoughts on “Šiltinimo medžiagos ir jų savybės